Šarkuva
| Šarkuva vok. Sarkau rus. Лесной | |
|---|---|
| Laiko juosta: (UTC+2) | |
| Valstybė | |
| Sritis | |
| Rajonas | Zelenogradsko rajonas |
| Įkūrimo data | 1372 m. |
| Gyventojų | 425 |
| Pašto kodas | 238534 |
| Tel. kodas | +7 401 50 |
| Šarkuva | |
| Kirčiavimas | Šárkuva [1] |
Šarkuva (vok. Sarkau, nuo 1946 m. Lesnojus, rus. Лесной) – gyvenvietė Rusijoje, Kaliningrado srities vakarinėje dalyje, Zelenogradsko rajone, Kuršių nerijoje, 10 km į šiaurę nuo Kranto miesto. Nuo 2005 m. Kuršių Nerijos kaimo gyvenvietės kaimas 10 km į šiaurės rytus nuo Zelenogradsko.[2] Nerijoje veikia Kuršių nerijos nacionalinis parkas, netoli į pietus nuo kaimo yra siauriausia Kuršių nerijos vieta.
Etimologija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Sembos žemės kaimo pavadinimas Zarkawe, Sarkava kuršiškos kilmės.[3] XVI–XVIII a. gyvenvietėje buvo medžioklės sakalų mokykla, kurioje buvo dresuojami sakalai, vietos sembų vadinti šarkomis – iš čia ir pavadinimas Šarkuva.[4]
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Aptikti I–IV a. kapinynai, kuriuos rasta Romos imperijos monetų, urnų su pelenais, žalvario, geležies, gintaro dirbinių. Šarkuva minima 1308 m., kai per neriją į Sembą įsiveržė žemaičiai. Čia gyveno sembai, 1677 m. Šarkuvoje mirė paskutinis gyventojas, mokėjęs sembų kalbą.[4] 1715 m. gyvenvietę užpustė smėlis, naujoji įsikūrė kiek į pietus. XVIII a. įkurta parapija, 1777 m. laikytos lietuviškos pamaldos.
XX a. tarpukariu tapo kurortu.[5]
1818–1871 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho Karaliaučiaus apygardos Žuvininkų apskrities, nuo 1939 m. kovo 27 d. Sembos apskrities kaimas.[6] 1946 m. balandžio 7 d. – rugsėjo 6 d. Kranco rajono, vėliau Zelenogradsko rajono kaimas, 1947 m. – 2005 m. Rybačio apylinkės kaimas.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| 1818–1939 m. | Žuvininkų apskritis | Karaliaučiaus apygarda |
| 1939–1945 m. | Sembos apskritis | Karaliaučiaus apygarda |
| 1945–1946 m. | Rytų Prūsija | TSRS |
| 1946–1946 m. | Kranco rajonas | TSRS |
| 1947–2008 m. | Rybačio apylinkė Zelenogradsko rajonas |
Kaliningrado sritis |
| nuo 2008 m. | Kuršių Nerijos kaimo gyvenvietė Zelenogradsko municipalinis rajonas |
Kaliningrado sritis |
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]| 1910 m.[7] | 1933 m. | 1939 m.[8] | 2002 m. | 2011 m.sur. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|
| 511 | 645 | 705 | 410 | 425 | ||
| ||||||
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Lietuviški tradiciniai vietovardžiai (Gudijos, Karaliaučiaus krašto, Latvijos ir Lenkijos). [sud. Marija Razmukaitė, Aistė Pangonytė]. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01488-2. // psl. 56–83
- ↑ Vilius Pėteraitis. Mažosios Lietuvos ir Tvankstos vietovardžiai (Die Ortsnamen von Kleinlitauen und Twanksta): jų kilmė ir reikšmė. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1997. ISBN 5420013762
- ↑ Палмайтис Л. Предложение по научной русификации исконных наименований перешедшей в состав России северной части бывшей Восточной Пруссии. – Европейский институт рассеянных этнических меньшинств, 2003. Archyvuota kopija 2012-02-09 iš Wayback Machine projekto.
- 1 2 Šarkuva. // Vytautas Šilas, Henrikas Sambora. Mažosios Lietuvos kultūros pėdsakai Kaliningrado srityje. – Vilnius, Mintis, 1990. ISBN 5-417-00367-0 // psl. 178–180
- ↑ Šarkuva. Mažosios Lietuvos enciklopedija (tikrinta 2025-01-30).
- ↑ Šarkuva GenWiki
- ↑ Žuvininkų apskrities kaimų sąrašas (1910 m.) vok.
- ↑ Sembos apskrities kaimų sąrašas (1939 m.) vok.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Grasilda Blažiene: Hydronymia Europaea, Sonderband II, Die baltischen Ortsnamen. Wolfgang Schmid Hrsg., Steiner Verlag Stuttgart 2000.
- G. Gerullis: Die altpreußischen Ortsnamen. Berlin, Leipzig 1922.
- Губин А.Б. Топонимика Калининграда. Реки и водоемы // Калининградские архивы. – Калининград, 2007. – Вып. 7. – С. 197–228.
- Населенные пункты Калининградской области: краткий спр. / Ред. В.П. Ассоров, В.В. Гаврилова, Н.Е. Макаренко, Э.М. Медведева, Н.Н. Семушина. – Калининград: Калинингр. кн. изд-во, 1976.
- Населенные пункты Калининградской области и их прежние названия = Ortsnamenverzeichnis Gebiet Kaliningrad (nordliches Ostpreussen) / Сост. Е. Вебер. – Калининград: Нахтигаль, 1993.

