Kruoja
Išvaizda
| Kruoja | |
|---|---|
| Kruoja ties Bitaičiais | |
| Ilgis | 51 km |
| Nuolydis | 1,88 cm/km |
| Baseino plotas | 361,4[1] km² |
| Vidutinis debitas | 1,74 m³/s |
| Ištakos | Gudelių ež. Šiaulių raj. |
| Žiotys | Mūša |
| Šalys | Lietuva |
| Kruoja | |
Kruoja – upė šiaurės Lietuvoje, Radviliškio, Šiaulių ir Pakruojo rajono savivaldybių teritorijoje, Lielupės baseine, Mūšos dešinysis intakas.
Išteka iš Gudelių ežero, 8 km į pietryčius nuo Šiaulių. Teka į rytus – šiaurės rytus, įteka į Mūšą ties Petrašiūnais. Ilgis 51 km, baseino plotas 361 km². Vaga nuo ištakos iki Vismantėlių ir ties Lygumais reguliuota, plotis 6–8 m, žemiau Pakruojo – 10–15 m, gylis 0,3-1,5 m. Vidutinis nuolydis 1,03 m/km. Srovės greitis 0,1 m/s. Vidutinis debitas žiotyse 1,88 m³/s. Prie Ruslių – Bitaičių ir Pakruojo yra tvenkiniai.[2]
Upės vagoje stūkso Kareiviškio Perkūnijos akmuo.
Nuo Kruojos pavadinimą yra gavęs Pakruojis.
Upėvardis siejamas su latv. kruities, krujaties („stengtis eiti į priekį, vangiai eiti“).[3]
Intakai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ „Mūšos pabaseinis“. Suarchyvuotas originalas 2012-05-29. Nuoroda tikrinta 2026-02-18.
- ↑ Algirdas Rainys. Kruoja. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 142 psl.
- ↑ Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius, Mokslas, 1981. // psl. 168