Pelagianizmas
Pelagianizmas – ankstyvosios krikščionybės doktrina, atmetanti gimtąją nuodėmę.[1] Pavadinta ją skelbusio vienuolio Pelagijaus vardu.[1]
Anot šios doktrinos, išganymas pasiekiamas paties žmogaus pastangomis (gyvenant dorovingai), tam nereikia Dievo malonės.[1] Pelagijus nepripažino Augustino supernatūralizmo.[1] 431 m. vykęs Efeso susirinkimas doktriną paskelbė erezija.[1] Visgi VI a. pelagianizmo šalininkų tebebuvo.[1]
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą] |
Šis straipsnis apie Krikščionybę yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |
