duoti

Lithuanian

Etymology

From Proto-Balto-Slavic *dṓˀtei, from Proto-Indo-European *dédeh₃ti (“to give”).

Pronunciation

• IPA^(key): [ˈduɔtʲɪ]

Verb

dúoti (third-person present tense dúoda, third-person past tense dãvė)

1. (transitive, with accusative) to give

   Ar̃ mán dúosi knỹgą

   Will you give me the book?

   Ar̃ vákar mán davei̇̃ ką̃ nórs

   Did you give me something yesterday?

2. to let, to allow
3. to hit, to strike; to slap

Conjugation

Conjugation of duoti

		singular vienaskaita				plural daugiskaita
		1st person	2nd person	3rd person		1st person	2nd person	3rd person
		aš	tu	jis/ji		mes	jūs	jie/jos
indicative tiesioginė nuosaka	present esamasis laikas	dúodu	dúodi	dúoda		dúodame dúodam	dúodate dúodat	dúoda
	past būtasis kartinis laikas	daviaũ	davei̇̃	dãvė		dãvėme dãvėm	dãvėte dãvėt	dãvė
	past frequentative būtasis dažninis laikas	dúodavau	dúodavai	dúodavo		dúodavome dúodavom	dúodavote dúodavot	dúodavo
	future būsimasis laikas	dúosiu	dúosi	duõs		dúosime dúosim	dúosite dúosit	duõs
subjunctive tariamoji nuosaka		dúočiau	dúotum	dúotų		dúotumėme dúotumėm dúotume	dúotumėte dúotumėt	dúotų
imperative liepiamoji nuosaka		—	dúok dúoki	tedúoda		dúokime dúokim	dúokite dúokit	tedúoda

Participles of duoti

adjectival active passive present dúodąs dúodantis dúodomas past dãvęs dúotas past frequentative dúodavęs — future dúosiąs dúosiantis dúosimas participle of necessity — dúotinas adverbial special (pusdalyvis) dúodamas half-participle (padalyviai) present dúodant past dãvus past frequentative dúodavus future dúosiant manner of action (būdinys) dúote dúotinai

Synonyms

• (to give): paduoti, išduoti
• (to let, to allow): leisti, įgalinti
• (to hit): suduoti, užduoti

Derived terms

prefixed forms of duoti

• antduoti
• apduoti
• atiduoti
• daduoti
• išduoti
• įduoti
• nuduoti
  • panuduoti
• paduoti
• parduoti
  • apiparduoti
  • atparduoti
  • išparduoti
  • perparduoti
  • užparduoti
• perduoti
• praduoti
• priduoti
• suduoti
  • pasuduoti
• užduoti

• davėjas