Heinsa
35°48′00″ š. pl. 128°06′00″ r. ilg. / 35.80000°š. pl. 128.10000°r. ilg.
.svg){kind=small} Heinsa | |
|---|---|
| 해인사 | |
 | |
| Šventyklos kompleksas | |
| Valstybė |  Pietų Korėja (Pietų Gjongsangas) |
| Religija | budizmas (son / džogje) |
| Tipas | šventykla |
Raida | |
| Baigta: 802 m. Perstatyta: X a., 1488, 1622, 1644, 1818 | |
| Būklė | veikia |
| Stilius | Korėjiečių architektūra |
 | |
| (angl.) (pranc.): 737 , 1995 | |
 Vikiteka | Heinsa |
Heinsa (kor. 해인사 = Haeinsa, handža: 海印寺, „Jūros mudros šventykla“) – budistinė šventykla ir vienuolynas esanti centrinėje Pietų Korėjoje, Pietų Gjongsango provincijos šiauriniame pakraštyje.
Tai yra viena svarbiausių Korėjos son budizmo šventyklų, garsėjanti didžiausiu pasaulyje budistinių tekstų rinkiniu tripitaka koreana. 1962 m. Pietų Korėjos vyriausybė ją paskelbė nacionaliniu turtu. 1995 m. ji buvo pripažinta pasaulio paveldu.[1] Pastatai, kuriuose saugoma „Tripitaka Koreana“, yra unikalūs, ir dokumentų apsaugai naudoti metodai buvo ypač išradingi.
Šventykloje siūlomos nakvynės ir budistinės meditacijos programos.[2]
Raida
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šventykla pirmą kartą buvo pastatyta 802 metais. Pasak legendos, vienuoliai Sunungas ir Idžongas grįžo iš Tang Kinijos ir išgydė Silos karalystės valdovo Edžango žmoną nuo ligos. Atsidėkodamas už Budos malonę, karalius įsakė pastatyti šventyklą. Kitas legendos variantas teigia, kad šventykla sulaukė į budizmą atsivertusios Silos karalienės paramos.
Iš viso šventykla išgyveno septynis stiprius gaisrus. Kompleksas buvo renovuotas [Gorjo]] karalystės laikais X a., taip pat Džosono dinastijos laikais 1488, 1622 ir 1644 metais. Yra išlikęs valdovo Guangheguno, atsakingo už 1622 metų renovaciją, karališkasis apsiaustas ir įrašas ant kraigo sijos.
1817 metais Haeinsa sudegė per gaisrą ir buvo atstatyta 1818 m., tačiau repozitoriumas per stebuklą nesudegė. Korėjos karo metu prie Heinsos vyko Šiaurės ir Pietų Korėjų mūšiai. 1951 m. rugsėjį oro pajėgų pulkininkui Kim Jonghuanui buvo įsakyta sunaikinti šventyklą. Jis atsisakė ir praskrido su naikintuvų būriu virš šventyklos nenumetęs nei vienos bombos.[3] Šventykla dar kartą renovuota po karo, 1964 m.
Architektūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pagrindinė „Didžiosios tylos ir šviesos salė“ (kor. 대적광전 = Daejeokgwangjeon, handža: 大寂光殿) yra neįprasta: čia garbinamas kosminis buda Vairočanai, kai tuo tarpu daugumoje kitų Korėjos son budizmo šventyklų pagrindinėse salėse stovi Šakjamunio atvaizdai.
Šventyklos saugykla repozitoriumas (kor. 장경판전 = Janggyeong Panjeon, handža: 蔵経板殿) yra vertingiausia jos dalis. Tai viena didžiausių medinių saugyklų pasaulyje, ir čia saugomi „Tripiṭaka Koreana“ mediniai spaudos blokai (iš viso: 81 258).[4] Tiksli saugyklos statybos data nėra žinoma, bet manoma, kad Džosono valdovas Sedžo ją išplėtė ir rekonstravo 1457 m.[4] Kompleksą sudaro keturios salės, išdėstytos stačiakampiu. Šiaurinė salė vadinama Dharmos sale, o pietinė Sūtrų sale. Kartu jos yra 60,44 metro ilgio, 8,73 metro pločio ir 7,8 metro aukščio. Rytuose ir vakaruose yra dvi nedidelės salės, skirtos bibliotekoms.[5]
Mediniams spaudos blokams išsaugoti naudojami išmanūs konservavimo metodai. Saugyklos pastatytos aukščiausioje šventyklos vietoje, atsigręžusios į pietvakarius, kad išvengtų drėgnų pietryčių vėjų iš žemiau esančio slėnio, o kalnų viršūnės saugo nuo šiaurės vėjo. Ventiliacijai naudojami skirtingo dydžio langai, kad maksimaliai padidintų vėdinimą ir reguliuotų temperatūrą. Molinės grindys buvo užpildytos medžio anglimi, kalcio oksidu, druska, kalkėmis ir smėliu – šios medžiagos sumažina drėgmę. Stogas taip pat pagamintas iš molio, o gegnės ir medinės sijos apsaugo nuo staigių temperatūros pokyčių. Jokia komplekso dalis nėra veikiama tiesioginių saulės spindulių. Pastebima, kad gyvūnai, vabzdžiai ir paukščiai vengia šio komplekso, tačiau to priežastis nežinoma. Manoma, kad būtent šios pažangios išsaugojimo priemonės leido mediniams blokams iki šių dienų išlikti puikios būklės.
1970 m. buvo pastatytas modernus saugyklų kompleksas, kuriame pritaikyti šiuolaikiniai konservavimo metodai, tačiau, kai bandomieji mediniai blokai pradėjo pelyti, planuotas perkėlimas buvo atšauktas,[6] ir blokai liko originalioje saugykloje.
Šventykloje taip pat saugomi kelios pripažintos vertybės, įskaitant tikrovišką medinę vienuolio skulptūrą, budizmo paveikslus, akmenines pagodas ir žibintus.
Repozitoriumas
Pagrindinė salė
Bendras vaizdas
Varpas
Susiję pasaulio paveldo objektai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Haeinsa Temple Janggyeong Panjeon, the Depositories for the Tripitaka Koreana Woodblocks
- ↑ "Templestay | A joyful journey to Find the True Happiness within Myself". eng.templestay.com.
- ↑ "World Heritage - Republic of Korea - Haeinsa Temple Janggyeong Panjeon, the Depositories of the Tripitaka Koreana Woodblocks". Korea Heritage Service. Korea Heritage Service.
- 1 2 J. Gordon Melton, Martin Baumann (2010). Religions of the World. ABC-CLIO. p. 1299. ISBN 978-1-59884-204-3.
- ↑ http://www.tamir.yildiz.edu.tr/images/files/Re-ConD_15_VOL3(2).pdf, p. 316.
- ↑ „Heinsa šventykla“. VDU Azijos Studijų centras. Nuoroda tikrinta 2026-07-26.
