Ovjedas – Vikipedija

Ovjedas isp. Oviedo / Uviéu

Ovjedo katedra

Ovjedas 43°21′00″ š. pl. 5°50′00″ v. ilg. / 43.35000°š. pl. 5.83333°r. ilg. / 43.35000; 5.83333 (Ovjedas)

Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2)

Valstybė	Ispanija
Regionas	Astūrijos regionas
Provincija	Astūrijos provincija

Gyventojų (2007)	211 400

Vikiteka	Ovjedas

Kirčiavimas	Ovjèdas

UNESCO	(angl.) (pranc.): 312

Ovjedas (isp. Oviedo, astūr. Uviéu) – miestas šiaurės vakarų Ispanijoje, Astūrijos regiono sostinė.^[1] Išvystyta maisto, tekstilės, ginklų, chemijos, metalo pramonė, gera susisiekimo infrastruktūra, apylinkėse vyrauja žemės ūkis ir kalnakasyba. Yra kelios viduramžių bažnyčios, Sancta Ovetensis katedra (arba Šv. Ganytojo katedra, pradėta statyti 1388 m., joje yra Astūrijos karalių palaikai), universitetas (nuo 1608 m.), archeologijos muziejus.

Istorija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įkurtas VIII a. viduryje, labiausiai klestėjo IX a., kai buvo Astūrijos karalystės sostinė. Napoleono karų metu (1799–1815 m.) priklausė Prancūzijai. Smarkiai nukentėjo pilietinio karo metu 1936–1939 m.

Sportas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mieste 1982 m. vyko XII pasaulio futbolo čempionatas. Žymiausias futbolo klubas yra Real Oviedo CF.

Šaltiniai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

↑ Oviedo (Ovjedas). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVII (On-Peri). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010. 177-178 psl.

Ž • A • R Pasaulio paveldo objektai Ispanijoje

Galisija, Astūrija ir Kantabrija	Altamiros urvas ir Šiaurės Ispanijos paleolitinis urvų menas (1985) · Ovjedo ir Astūrijos karalystės paminklai (1985) · Santjago de Kompostelos senamiestis (1985) · Santjago de Kompostelos kelias (1993) · Lugo romėnų sienos (2000) · Heraklio bokštas (2009)	Ispanijos vėliava

La Riocha ir Baskija	San Miljan de la Kogolijos vienuolynai (1997) · Biskajos tiltas (2006) · Karpatų ir kitų Europos regionų pirmykščiai bukų miškai (2017, kartu su 19 kitų valstybių)

Kastilija	Eskorialio vietovė ir vienuolynas (1984) · Burgoso katedra (1984) · Segovijos senamiestis ir Akvedukas (1985) · Avilos senamiestis su Extra-Muros bažnyčiomis (1985) · Toledo istorinis centras (1986) · Salamankos senamiestis (1988) · Kuenkos istorinis įtvirtintas miestas (1996) · Las Médulas (1997) · Alkala de Henareso universitetas ir vidinė teritorija (1998) · Atapuerkos archeologinė vietovė (2000) · Aranchueso kultūrinis kraštovaizdis (2001) · Koa slėnio ir Siega Verdės paleolitinio meno vietovės (2010, kartu su Portugalija) · Gyvsidabrio kasyklų paveldas Idrijoje ir Almadene (2012, kartu su Slovėnija) · Paseo del Prado ir Buen Retiro, meno ir mokslo kraštovaizdis (2021)

Aragonas	Aragono Mudecharų architektūra (1986) · Pirėnai – Monte Perdidas (1997, kartu su Prancūzija)

Katalonija ir Valensija	Antoni Gaudí statiniai Barselonoje (1984, 2005) · Pobleto vienuolynas (1991) · Loncha de la Seda Valensijoje (1996) · Katalonų muzikos rūmai ir Šv. Pauliaus ligoninė Barselonoje (1997) · Pirėnų pusiasalio Viduržemio jūros baseino uolų menas (1998) · Tarakono archeologinis ansamblis (2000) · Elčės palmių giraitė (2000) · Boji slėnio katalonų romaniškosios bažnyčios (2000)

Estremadura	Kasereso senamiestis (1986) · Meridos archeologinis ansamblis (1993) · Gvadalupės Šv. Marijos vienuolynas (1993)

Andalūzija	Kordobos istorinis centras (1984) · Alhambra, Cheneralifė ir Albaisinas Granadoje (1984) · Sevilijos katedra, alkasaras ir Indijų archyvas (1987) · Donjanos nacionalinis parkas (1994) · Ubedos ir Baesos renesanso paminklų ansambliai (2003) · Antekeros dolmenai (2013) · Medina Azahara (2018)

Salos	Garachonajaus nacionalinis parkas (1986) · Ibisa – bioįvairovė ir kultūra (1999) · San Kristobal de la Lagūna (1999) · Teidės nacionalinis parkas (2007) · Sera de Tramuntanos kultūrinis kraštovaizdis (2011) · Risco Caido ir šventieji kalnai Gran Kanarijos kultūriniame kraštovaizdyje (2019) · Priešistorinės Talajoto Menorkos vietovės (2023)

Nematerialaus paveldo objektai