nuo
表示
nuò も参照。
フィンランド語
[編集]異表記・別形
[編集]発音
[編集]語源
[編集]代名詞
[編集]nuo
限定詞
[編集]nuo
- tuoの主格複数形。あれらの、それらの。
- 話し手が指し示すもの
用法
[編集]詳しくは tuo の用法を参照
格変化
[編集]- 格接尾辞は規則的で、語幹は不変である。共格形はめったに使われないが、欠格形は事実上全く使われていない。具格複数形は用いられるが、むしろ副詞としてである。
nuo の語形変化
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
方言では、複数形の語幹 noi- が nui- (北サヴォニア、北カレリア、北オストロボスニアなど多くの北部方言)や nuo- (南オストロボスニアや一部の南カレリア方言) に代わる場合がある。
諸言語への影響
[編集]- クヴェン語: nuot
参考文献
[編集]- “nuo”, Kielitoimiston sanakirja, Kotimaisten kielten keskuksen verkkojulkaisuja 35, Helsinki: Kotimaisten kielten tutkimuskeskus, 2004年〜
リトアニア語
[編集]語源
[編集]同系語
[編集]バルト語派:
非バルト語派:
前置詞
[編集]類義語
[編集]語義2: 〔原因〕
関連語
[編集]- 接頭辞:
参照
[編集]語義1:
脚注
[編集]- 1 2 3 4 Derksen, Rick (2008). Etymological dictionary of the Slavic inherited lexicon. Leiden Indo-European etymological dictionary series, v. 4. Leiden: Brill, p. 344-345. ISBN 978 90 04 15504 6
- ↑ Balčikonis, Juozas他 (1954年), Dabartinės lietuvių kalbos žodynas ビルニュス: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla
- ↑ 村田郁夫 編『リトアニア語基礎一五〇〇語』大学書林、2003年。ISBN 4-475-01112-4
参考辞書
[編集]- Martsinkyavitshute, Victoria (1993年), Hippocrene Concise Dictionary: Lithuanian-English/English-Lithuanian ニューヨーク: Hippocrene Books →ISBN